Elgesys – priešingas suvokimui
Sostinės Lazdynų rajone modernizuoti šalia stovintys, netgi bendra konstrukcija sujungti du daugiabučiai.
Vieno namo gyventojai pasirinko apšiltinimo būdą, kad rezultatas nekeltų abejonių. Tuo tarpu kaimynams daugiau rūpėjo kaina.
Vienas namas šiltintas pasirinkus vėdinamąją fasadų sistemą. Buvo apšiltinti balkonai, kurie dabar leidžia ne tik papildomai taupyti energiją, bet ir suteikia namui puikų estetinį vaizdą. Kitas pastatas tinkuotas plonasluoksniu dekoratyviniu tinku, nešiltinant balkonų. Dabar šio namo gyventojai pripažįsta ir liūdnai šypteli, kad kaimynai padarė kaip reikia, o jie – nors pigiau, bet nepakankamai.
„Atskaitos taškas yra aiškus – gyventojai pirmiausia turi nuspręsti, kokios renovacijos jie nori. Jeigu iš tiesų norima, kad namo modernizavimo darbai pasiteisintų, nereikia gailėti geroms medžiagoms, kvalifikuotiems darbininkams ir techninei priežiūrai . Kalbos apie tai, kad renovacija nereikalinga, negali net būti galvojant apie pinigų ir energijos taupymą", - komentavo bendrovės „Saint – Gobain statybos gaminiai" techninis vadovas Raimundas Šlekys.
Dažnas atvejis, kuomet šalia stovintys namai sulaukia skirtingų rezultatų, puikiai iliustruoja gyventojų požiūrį į renovaciją ir kokybę. Kartais gyventojams atrodo, jog užtenka tik pakeisti langus, neatliekant kitų darbų. Vien pakeisti langai – nėra namo modernizavimas. Būtini kompleksiniai sprendimai: šiltinti namo išorines sienas, stogą, modernizuoti šildymo sistemą. Jeigu kuri bendrija neišgali vienu metu atlikti visų darbų, technologiškai jie įmanomi ir etapais. Tačiau efektas būna greitesnis visus darbus atliekant kartu.
Bendrovės „Saint – Gobain statybos gaminiai" techninė vadovė Laima Biezumaitė atkreipė dėmesį, kad atliekant renovacijos darbus atskirais etapais galima sulaukti ir nemalonių staigmenų. Antai pakeitus langus, bet neapšiltinus pastato iš išorės, butų sienos dažniausiai ima pelyti. Todėl būtina šiltinti išorės sienas, norint išvengti apipelijusių kampų.
„Žinoma, jeigu drėgmės bute bus per daug, net ir apšiltintos išorės konstrukcijos nepadės pelėsio išvengti. Didžiausia problema senos statybos butuose – bloga ventiliacija", - kalbėjo L. Biezumaitė.
Kuri šiltinimo sistema geresnė
Vienas dažniausiai šiltinimo medžiagų specialistams užduodamų klausimų yra apie tai, kuri šiltinimo sistema geresnė – vėdinamama ar tinkuojama? R. Šlekys pabrėžė, jog abi sistemos yra geros ir naudotinos Lietuvoje. Tik pajūrio zonoje dėl dažnos klimato kaitos labiau rekomanduojama fasadus šiltinti naudojant vėdinamąją sistemą.
„Būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas. Jeigu lauke spaudžia šaltukas, tinkuoti dekoratyviniu tinku tikrai negalima. Nesilaikant technologinių procesų apie kokybę kalbėti net nevertėtų. Jeigu tinkuojama spaudžiant šalčiui, yra tikimybė, jog tinkas praras savo savybes ir funkciją būti apsauginiu sluoksniu. Nutrupėjus tinkui, įtaka bus daroma šiltinimo medžiagoms. Jos drėks, drėgmė gali persismelkti iki pastato konstrukcijų ir šios nebus apsaugotos nuo šalčio", - aiškino "Saint – Gobain statybos gaminių" atstovas.
Neteisinga manyti, kad tik šilumos izoliacijos sluoksnio storis nulemia fasado apsaugą nuo šalčio. L. Biezumaitė teigė, kad vienas iš svarbiausių izoliacinės medžiagos parametrų yra šilumos laidumo koeficientas. Gamintojai siekia, kad medžiagos šilumos laidumo koeficientas būtų kuo mažesnis, tuomet ir su plonesniu izoliacijos sluoksniu galima pasiekti tokias pat ar net geresnes pastato šilumines savybes. Tokie sprendimai svarbūs ir renovuojant pastatus, ir energiškai ypač efektyvių, kitaip vadinamų „beveik nulinės energijos pastatų" statyboje, kai reikia pasiekti gana aukštas konstrukcijų šilumines varžas, tačiau nenorima apkrauti pastato ypač storu šiltinimo sluoksniu. Be to, storam sluoksniui pritvirtinti prireikia papildomų konstrukcinių elementų.
„Blogai, kai atsiranda neišmanančių "patarėjų", kurie gyventojams „padeda sutaupyti". Gudraudami ir norėdami sutaupyti, statybininkai pasiūlo priešvėjinę mineralinės vatos plokštę pakeisti plėvele. Nes ji pigesnė. Apie medžiagų savybes nutylima, paaiškinant, jog skirtumo nebus. O juk pakeitus priešvėjinę plokštę plėvėle reikia storinti bendrą šilumos izoliacijos sluoksnį: būtina kompensuoti vėjo izoliacinės plokštės storį ir papildomą konvekcijos įtaką, nes sunku užtikrinti, kad tarp plėvelės ir šilumos izoliacijos sluoksnio nesusidarys sąlygos judėti orui. Jau nekalbant apie tai, kad konstrukcija gali netenkinti gaisrinių reikalavimų", - kalbėjo L. Biezumaitė.
Vienas iš kokybiškaiusių gaminių - priešvėjinė plokštė „Isover RKL-31 Facade", turinti specialų padengimą. Jis garantuoja nepralaidumą vėjui ir užtikrina A nedegių medžiagų klasę.
Vėdinamuose fasaduose naudojama su šilumos izoliacinėmis plokštėmis „Isover KL-33", ši priešvėjinė plokštė leidžia sulaukti itin gerų rezultatų.
Klaidos – seniai žinomos
Paklausti, kokios dažniausiai daromos klaidos, neleidžiančios sulaukti reikiamo rezultato, šiltinimo medžiagų specialistai teigė, jog jos seniai žinomos. Tik kai atliekami darbai, apie galimas klaidas kažkodėl pamirštama.
„Kartais trūksta elementariausios darbo kultūros. Juk viena dažniausiai padaromų klaidų – nesuglaudžiamos šiltinimo plokštės ir paliekami tarpai šalčiui prasiskverbti", - pasakojo R. Šlekys.
Specialisto teigimu, labai dažnai nepakankamai apšiltinti senų daugiabučių langų angokraščiai. Tačiau taip padaroma ne sąmoningai, o verčiant aplinkybėms. Angokraščių apšiltinti storesniu termoizoliaciniu sluoksniu kartais būna neįmanoma, nes izoliacinė medžiaga uždengtų ne tik lango rėmą, bet ir dalį stiklo. Tačiau tinkamai neapšiltinus angokraščio tikėtis gero rezultato irgi negalima.
Dar viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – apšiltinamas pastato fasadas, tačiau cokolis paliekamas koks buvęs. „Čia tas pats, kaip apsirengti storiausius šiltus kailinius ir išeiti į gatvę įsispirus plikomis kojomis į basutes", - palygino L. Biezumaitė, pridūrusi, jog per neapšiltintą cokolį prarandama ypač daug šilumos, o labiausiai tą pajunta pirmojo aukšto gyventojai.
Verta nepamiršti
Renovuojamos sienos šiltinimmas su lakštinių medžiagų apdaila
Prie esamos sienos tvirtinami metaliniai kampuočiai, ant jų užmaunamos pagrindinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokštės, įrengiama vėjo izoliacija ir, palikus vėdinimo tarpą, montuojamas fasadas iš lakštinių medžiagų.
Tokio tipo konstrukcijai rekomenduojamas izoliacijos storis: lengvos statybinės 175 mm storio "Isover KL-35" plokštės ir 30 mm "Isover RKL", "Isover SKL" priešvėjinė plokštė.
Renovuojamo cokolio šiltinimas
Cokolio izoliacinį sluoksnį veikia grunto drėgmė, lietaus vanduo, mechaninis spaudimas, dirvos rūgštys ir kiti neigiami veiksniai. Norint užtikrinti ilgaamžę ir efektyvią cokolio apsaugą, jo izoliacijai reikia naudoti ekstruzinį polistireną STYROFOAM 300 SL, kuris pasižymi labai
mažu vandens įgeriamumu, dideliu atsparumu apkrovoms, geromis šiluminėmis savybėmis, yra ilgaamžis.
Šilumos izoliacijos storis parenkamas, atsižvelgiant į projektuojamo pastato reikalavimus. Rekomenduojamas šilumos izoliacijos storis - apie 150 mm.
Sostinės Lazdynų rajone modernizuoti šalia stovintys, netgi bendra konstrukcija sujungti du daugiabučiai.
Vieno namo gyventojai pasirinko apšiltinimo būdą, kad rezultatas nekeltų abejonių. Tuo tarpu kaimynams daugiau rūpėjo kaina.
Vienas namas šiltintas pasirinkus vėdinamąją fasadų sistemą. Buvo apšiltinti balkonai, kurie dabar leidžia ne tik papildomai taupyti energiją, bet ir suteikia namui puikų estetinį vaizdą. Kitas pastatas tinkuotas plonasluoksniu dekoratyviniu tinku, nešiltinant balkonų. Dabar šio namo gyventojai pripažįsta ir liūdnai šypteli, kad kaimynai padarė kaip reikia, o jie – nors pigiau, bet nepakankamai.
„Atskaitos taškas yra aiškus – gyventojai pirmiausia turi nuspręsti, kokios renovacijos jie nori. Jeigu iš tiesų norima, kad namo modernizavimo darbai pasiteisintų, nereikia gailėti geroms medžiagoms, kvalifikuotiems darbininkams ir techninei priežiūrai . Kalbos apie tai, kad renovacija nereikalinga, negali net būti galvojant apie pinigų ir energijos taupymą", - komentavo bendrovės „Saint – Gobain statybos gaminiai" techninis vadovas Raimundas Šlekys.
Dažnas atvejis, kuomet šalia stovintys namai sulaukia skirtingų rezultatų, puikiai iliustruoja gyventojų požiūrį į renovaciją ir kokybę. Kartais gyventojams atrodo, jog užtenka tik pakeisti langus, neatliekant kitų darbų. Vien pakeisti langai – nėra namo modernizavimas. Būtini kompleksiniai sprendimai: šiltinti namo išorines sienas, stogą, modernizuoti šildymo sistemą. Jeigu kuri bendrija neišgali vienu metu atlikti visų darbų, technologiškai jie įmanomi ir etapais. Tačiau efektas būna greitesnis visus darbus atliekant kartu.
Bendrovės „Saint – Gobain statybos gaminiai" techninė vadovė Laima Biezumaitė atkreipė dėmesį, kad atliekant renovacijos darbus atskirais etapais galima sulaukti ir nemalonių staigmenų. Antai pakeitus langus, bet neapšiltinus pastato iš išorės, butų sienos dažniausiai ima pelyti. Todėl būtina šiltinti išorės sienas, norint išvengti apipelijusių kampų.
„Žinoma, jeigu drėgmės bute bus per daug, net ir apšiltintos išorės konstrukcijos nepadės pelėsio išvengti. Didžiausia problema senos statybos butuose – bloga ventiliacija", - kalbėjo L. Biezumaitė.
Kuri šiltinimo sistema geresnė
Vienas dažniausiai šiltinimo medžiagų specialistams užduodamų klausimų yra apie tai, kuri šiltinimo sistema geresnė – vėdinamama ar tinkuojama? R. Šlekys pabrėžė, jog abi sistemos yra geros ir naudotinos Lietuvoje. Tik pajūrio zonoje dėl dažnos klimato kaitos labiau rekomanduojama fasadus šiltinti naudojant vėdinamąją sistemą.
„Būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas. Jeigu lauke spaudžia šaltukas, tinkuoti dekoratyviniu tinku tikrai negalima. Nesilaikant technologinių procesų apie kokybę kalbėti net nevertėtų. Jeigu tinkuojama spaudžiant šalčiui, yra tikimybė, jog tinkas praras savo savybes ir funkciją būti apsauginiu sluoksniu. Nutrupėjus tinkui, įtaka bus daroma šiltinimo medžiagoms. Jos drėks, drėgmė gali persismelkti iki pastato konstrukcijų ir šios nebus apsaugotos nuo šalčio", - aiškino "Saint – Gobain statybos gaminių" atstovas.
Neteisinga manyti, kad tik šilumos izoliacijos sluoksnio storis nulemia fasado apsaugą nuo šalčio. L. Biezumaitė teigė, kad vienas iš svarbiausių izoliacinės medžiagos parametrų yra šilumos laidumo koeficientas. Gamintojai siekia, kad medžiagos šilumos laidumo koeficientas būtų kuo mažesnis, tuomet ir su plonesniu izoliacijos sluoksniu galima pasiekti tokias pat ar net geresnes pastato šilumines savybes. Tokie sprendimai svarbūs ir renovuojant pastatus, ir energiškai ypač efektyvių, kitaip vadinamų „beveik nulinės energijos pastatų" statyboje, kai reikia pasiekti gana aukštas konstrukcijų šilumines varžas, tačiau nenorima apkrauti pastato ypač storu šiltinimo sluoksniu. Be to, storam sluoksniui pritvirtinti prireikia papildomų konstrukcinių elementų.
„Blogai, kai atsiranda neišmanančių "patarėjų", kurie gyventojams „padeda sutaupyti". Gudraudami ir norėdami sutaupyti, statybininkai pasiūlo priešvėjinę mineralinės vatos plokštę pakeisti plėvele. Nes ji pigesnė. Apie medžiagų savybes nutylima, paaiškinant, jog skirtumo nebus. O juk pakeitus priešvėjinę plokštę plėvėle reikia storinti bendrą šilumos izoliacijos sluoksnį: būtina kompensuoti vėjo izoliacinės plokštės storį ir papildomą konvekcijos įtaką, nes sunku užtikrinti, kad tarp plėvelės ir šilumos izoliacijos sluoksnio nesusidarys sąlygos judėti orui. Jau nekalbant apie tai, kad konstrukcija gali netenkinti gaisrinių reikalavimų", - kalbėjo L. Biezumaitė.
Vienas iš kokybiškaiusių gaminių - priešvėjinė plokštė „Isover RKL-31 Facade", turinti specialų padengimą. Jis garantuoja nepralaidumą vėjui ir užtikrina A nedegių medžiagų klasę.
Vėdinamuose fasaduose naudojama su šilumos izoliacinėmis plokštėmis „Isover KL-33", ši priešvėjinė plokštė leidžia sulaukti itin gerų rezultatų.
Klaidos – seniai žinomos
Paklausti, kokios dažniausiai daromos klaidos, neleidžiančios sulaukti reikiamo rezultato, šiltinimo medžiagų specialistai teigė, jog jos seniai žinomos. Tik kai atliekami darbai, apie galimas klaidas kažkodėl pamirštama.
„Kartais trūksta elementariausios darbo kultūros. Juk viena dažniausiai padaromų klaidų – nesuglaudžiamos šiltinimo plokštės ir paliekami tarpai šalčiui prasiskverbti", - pasakojo R. Šlekys.
Specialisto teigimu, labai dažnai nepakankamai apšiltinti senų daugiabučių langų angokraščiai. Tačiau taip padaroma ne sąmoningai, o verčiant aplinkybėms. Angokraščių apšiltinti storesniu termoizoliaciniu sluoksniu kartais būna neįmanoma, nes izoliacinė medžiaga uždengtų ne tik lango rėmą, bet ir dalį stiklo. Tačiau tinkamai neapšiltinus angokraščio tikėtis gero rezultato irgi negalima.
Dar viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – apšiltinamas pastato fasadas, tačiau cokolis paliekamas koks buvęs. „Čia tas pats, kaip apsirengti storiausius šiltus kailinius ir išeiti į gatvę įsispirus plikomis kojomis į basutes", - palygino L. Biezumaitė, pridūrusi, jog per neapšiltintą cokolį prarandama ypač daug šilumos, o labiausiai tą pajunta pirmojo aukšto gyventojai.
Verta nepamiršti
- renovuojant pastato sienas, šiluminiu-fizikiniu požiūriu geriausias sprendimas yra apšiltinti jas iš išorės;
- šilumos izoliacijos storis turi būti nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reglamento reikalavimus. Papildomai apšiltintų gyvenamųjų namų išorės sienų šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m2K.
Renovuojamos sienos šiltinimmas su lakštinių medžiagų apdaila
Prie esamos sienos tvirtinami metaliniai kampuočiai, ant jų užmaunamos pagrindinio šilumos izoliacijos sluoksnio plokštės, įrengiama vėjo izoliacija ir, palikus vėdinimo tarpą, montuojamas fasadas iš lakštinių medžiagų.
Tokio tipo konstrukcijai rekomenduojamas izoliacijos storis: lengvos statybinės 175 mm storio "Isover KL-35" plokštės ir 30 mm "Isover RKL", "Isover SKL" priešvėjinė plokštė.
Renovuojamo cokolio šiltinimas
Cokolio izoliacinį sluoksnį veikia grunto drėgmė, lietaus vanduo, mechaninis spaudimas, dirvos rūgštys ir kiti neigiami veiksniai. Norint užtikrinti ilgaamžę ir efektyvią cokolio apsaugą, jo izoliacijai reikia naudoti ekstruzinį polistireną STYROFOAM 300 SL, kuris pasižymi labai
mažu vandens įgeriamumu, dideliu atsparumu apkrovoms, geromis šiluminėmis savybėmis, yra ilgaamžis.
Šilumos izoliacijos storis parenkamas, atsižvelgiant į projektuojamo pastato reikalavimus. Rekomenduojamas šilumos izoliacijos storis - apie 150 mm.