Pagrindinės sąvokos

Triukšmas

Garsas

Garsas – judesio (kinetinės) energijos forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Visi garsai yra mechaniniai aplinkos virpesiai. Virpantis kūnas išjudina aplink esančias oro molekules, kurių sutankėjimai ir praretėjimai sukuria slėgio pokyčius – garso bangą. Pasiekusi ausį, garso banga  (mechaniniai virpesiai) paverčiama  elektriniais signalais ir girdimas garsas.

Bet kokį garsą galima galima apibūdinti garso slėgiu P, dažniu Hz, bangos ilgiu l (tiesiogiai susietas su garso dažniu), garso intensyvumu I (stiprumu). Laikoma, kad žmogaus girdimų dažnių diapazonas yra 20-20000 Hz. Senatvėje ar dėl triukšmo poveikio klausa gali susilpnėti.  Statybinėje akustikoje naudojamas dažnių diapazonas yra nuo 100 iki 3150 Hz (statybinės akustikos dažnių diapazonas).

Garso slėgis, garso intensyvumas (stiprumas). Garsumas.

Garso slėgis yra daug kartų mažesnis dydis nei statinis oro slėgis 105 Pa. Mažiausias girdimas garso slėgis (vadinama girdos slenksčiu) yra 0.00002Pa, didžiausias, kurį žmogus girdi be nemalonių, skausmo  pojūčių (vadinama skausmo riba) yra 20Pa. 
Garso  intensyvumą (stiprumą) galima apibūdinti pernešamu energijos kiekiu (matuojama W/m2, Pa, dB). Silpnų garsų (ties girdos slenksčiu) garso intensyvumas yra 10-12 W/m2, stiprių garsų (skausmo riba) garso intensyvumas yra 102  W/m2 , t.y. silpnų ir stiprių garsų intensyvumas skiriasi 1014 kartų!
Tiek garso slėgį, tiek ir garso intensyvumą apibūdinti tokiais mažais dydžiais nėra patogu. Todėl šiems dydžiams apibrėžti buvo įvestas nesisteminis logoritminis vienetas decibelas (dB), t.y ir garso slėgio, ir garso intensyvumo skalė yra logoritminės. Priimta, kad girdos slenksčio garso intensyvumo ir garso slėgio  lygis lygus 0 dB. 
Garso sustiprėjimas 1dB atitinka 1.25 karto didesnį garso intensyvumą, garso sustiprėjimas 10 dB – dešimt kartų didesnį garso intensyvumą, 20dB – šimtą kartų didesnį garso intensyvumą; atitinkamai garso slėgis pasikeičia 1.12; 3.16 ir 10 kartų.
Žmogus ne visus garsus girdi vienodai. To paties stiprumo žemo dažnio (100-315 Hz) garsai girdimi blogiau nei to pačio stiprumo vidutinio dažnio (400-1000Hz) ar aukšto dažnio (1250-4000 Hz) garsai. Dydis, apibūdinantis klausos organų garso pojūtį vadinamas garsumu.  Tai psichofizinis garso intensyvumo atitikmuo. Reikia pažymėti, kad tarp garso intensyvumo ir garsumo nėra tiesinės priklausomybės. Garsumas priklauso ne tik nuo garso stiprumo, bet ir nuo virpesių dažnio ir formos. Garso lygio padidinimas 10 dB bus suvokiamas kaip dvigubai didesnio girdimo garsumo tonas. Siekiant apibūdinti dažnio ir klausos jautrumo priklausomybę nuo garso lygio, buvo įvesta triukšmomačio skalė A (vertės pateikiamos dB(A).

Triukšmas

Vieni garsai mums malonūs, kiti erzina,  sukelia įkyraus trukdymo pojūtį ar nuovargį, trukdo dirbti, ilsėtis, gali pažeisti mūsų klausą. Juos mes vadiname triukšmu. Triukšmas apima platų dažnių diapazoną, dažnai triukšmas - keleto skirtingo stiprumo ir dažnio garso šaltinių suma.
Pastatuose galime skirti :

  • orinį triukšmą – sklindantį ore (kalba, buitinių prietaisų, išorinis transporto triukšmas ir pan.);
  • struktūrinį triukšmą – sklindantį  kietuose kūnuose (smūgiai į pastato perdenginių ar pertvarų konstrukcijas, veikiantys liftai  ir pan.). Speciali garso sklidimo forma yra smūginis triukšmas, kylantis iš struktūrinio garso poveikio ir išspinduliuojama kaip orinis garsas.
  • hidraulinį triukšmą – sklindantį skystyje (smūgiai vandentiekio ar šildymo sistemose).

Garso sklidimo keliai pastatuose

  • Į gretimas patalpas oro ir smūgio garsas persiduoda:
  • tiesiogiai per patalpas skiriančią atitvarą;
  • netiesiogiai per šonines konstrukcijas.

Netiesioginiu šoniniu keliu, per šalia pertvarų esančius vadinamuosius šoninius elementus, sklindantis garsas „prisijungia“ prie į patalpą prasiskverbusio garso. Dėl skirtingo per šoninius elementus sklindančio garso gali skirtis net ir vienodų pertvarinių elementų garso izoliacinės savybės.

  • šalutiniais garso sklidimo keliais.

Garso šalutiniais keliais vadinami visi atvejai, kai garsas patenka į patalpą ne per atitvarą, bet sklinda kitais keliais: ortakiais, vamzdžiais, per ertmes ir nesandarias vietas, taip pat ir per šoninius elementus (taigi, šoninis garso sklidimas yra tik vienas iš šalutinių garso sklidimo kelių).